Apie krevetes: kokios yra krevečių rūšys, kaip išsirinkti tinkamiausias ir kaip jas gaminti?

  • Šiandieninėje žuvies ir jūros gėrybių parduotuvėje krevečių gausa tikrai negalime skųstis, tačiau toks platus asortimentas neretai suglumina nepatyrusi pirkėją, todėl mes pabandysime jums trumpai papasakoti, kokios gi yra krevetės, kaip jas teisingai pasirinkti ir kaip pasigaminti. 

    Kiekvieno virėjo, gurmano ar gero maisto mėgėjo virtuvėje svarbią vietą užima jūros gėrybės, o būtent- krevetės. Šie dešimtkojai vėžiagyviai yra ne tik labai skanūs, bet ir labai sveiki, nes juose yra daug baltymų, kalcio, Omega-3 riebalų ir didžiausias jodo kiekis, lyginant su visomis kitomis jūros gėrybėmis (o tai ypač naudinga mūsų skydliaukei!). Tuo pačiu metu krevetės yra mažai kaloringas ir dietinis produktas. Tiesa, krevečių baltymai yra šiek tiek sunkiau virškinami nei žuvų baltymai, tačiau jie greitai sukelia sotumo jausmą.  

    Kaip gaudo krevetės?

    Pirmiausia reiktų pradėti nuo to, kaip šiais laikais yra gaudomos krevetės- daugiausia krevečių yra pagaunamos pramoniniu mastu. Visame pasaulyje kasmet sugaunama apie keturias tonas krevečių. Vienos krevetės gaudomos pakrantėse, kitos giliavandenėje jūroje, apie tai dažnai yra nurodoma pavadinime. Pakrantėse šios jūros gėrybės yra gaudomos nedidelėmis valtimis ir iškart siunčiamos į krantą apdirbimui. Šviežiai pagautų krevečių galiojimo laikas yra labai trumpas. Todėl dažniausiai mus pasiekia krevetės, sugautos giliavandenėje jūroje didžiuliu tinklu didelio žvejybinio tralerio. Šiuo atveju krevetės yra verdamos tiesiai laive, po to užšaldomos ir taip jau gali būti gabenamos į bet kurią pasaulio vietą.

    Kokios yra krevečių rūšys?

    Gamtoje yra apie porą tūkstančių skirtingų rūšių krevečių. Šios jūros gėrybės nėra išrankios būtybės ir vienodai gerai jaučiasi tiek sūriame jūros vandenyje, tiek gėlo vandens telkiniuose. Yra šiltakraujų krevečių - iš šiltų jūrų ir šaltakraujų- iš šaltų vandenų. Šaltakraujės krevetės atvyksta iš Danijos, Kanados, Norvegijos, jos yra mažesnės ir pigesnės, tačiau jose yra daugiau būtinų maistinių medžiagų, todėl jos yra naudingesnės mūsų organizmui ir, manoma, skanesnės. Šiltakraujės krevetės dažniausiai gaudomos Pietų Azijoje, Vietname, Indonezijoje, Kinijoje, Tailande, Brazilijoje, Nikaragvoje bei Ekvadore. Šios krevetės yra didelės (karališkosios, tigrinės) ir, be abejo, žymiai brangesnės.

    Patogumo dėlei, krevetes, kurias esame įpratę matyti parduotuvių lentynose ir naudojame įvairiems patiekalams gaminti, suskirstėme į tris rūšis:

    • Atlanto arba šiaurinės krevetės. Tai yra labiausiai paplitusi rūšis, kurią galima rasti bet kuriame prekybos centre ar žuvies parduotuvėje. Atlanto krevetės parduodamos su lukštais ir skiriasi nuo kitų rūšių tuo, kad šios rūšies atstovai ikrus nešioja po pilvu. Visos kitos krevečių rūšys ikrų nenešioja, o iš karto meta į vandenį.
    • Karališkosios krevetės. Jos taip pat vadinamos Vanamey krevetėmis. Ši rūšis nėra labai paplitusi jūrose ir vandenynuose, tačiau yra labai populiari dirbtiniame veisime. Dažniausiai karališkosios krevetės auginamos specialiuose ūkiuose. Šios krevetės yra didesnio dydžio, skanesnės ir, žinoma, brangesnės. Karališkųjų krevečių dydis gali būti nuo 10 cm iki 25 cm. Karališkosios krevetės į parduotuves atkeliauja kaip ir visos kitos krevetės- virtos ir šaldytos.
    • Tigrinės krevetės. Šių krevečių pavadinimas kilo dėl tamsių juostų išilgai jų lukšto. Tigrinės krevetės daugiausiai randamos Japonijos jūroje, tačiau jos taip pat yra gausiai auginamos specialiuose ūkiuose. Jeigu krevečių lukštas yra juodas su ryškiomis baltomis juostomis, greičiausiai šios krevetės buvo užaugintos dirbtinai. Taip pat ūkyje užaugintos tigrinės krevetės skiriasi savo dydžiu: jūroje augusios krevetės paprastai būna ne didesnės nei 23–25 cm, o ūkyje auginamų krevečių dydis gali siekti net 35 cm. Parduotuvėse parduodamos tigrinės krevetės prieš užšaldant nėra verdamos, nes po virimo jų lukštas praranda tigrinį raštą ir, kaip ir visi kiti vėžiagyviai, tampa raudonos spalvos.

    Kaip parduotuvėje išsirinkti kokybiškas krevetes?

    • Rinkdamiesi šaldytas krevetes įsitikinkite, kad pakuotėje nėra per daug ledo ir sniego. Krevetės neturėtų būti sušalusios į vieną ledo gabalą, o būti atskiros. Didelis ledo kiekis rodo pakartotinį daugkartinį užšaldymą.
    • Atkreipkite dėmesį į krevetės kiautą: aukštos kokybės, šviežių krevečių kiautas turėtų būti be dėmių ar pažeidimų.
    • Atkreipkite dėmesį į formą: kuo labiau suriesta krevetės uodega, tuo ji šviežesnė. Tiesi krevetės uodega rodo, kad nuo to laiko, kai ji buvo sugauta iki terminio apdorojimo, praėjo daugiau nei 5 valandos. Tai nebūtinai reiškia prastą kokybę, tačiau jei turite iš ko rinktis, pasirinkite kitas (ši taisyklė taikoma Atlanto ir karališkosioms krevetėms).
    • Jei krevetės mėsa turi gelsvą atspalvį, o kiauto spalva netolygi, ant jo ir kojelių yra juodos dėmės, tai gali reikšti, kad krevetė yra sena arba sirgo kokia nors liga, todėl jos valgyti nerekomenduojama.
    • Krevetes juodomis galvomis išmeskite iš karto- šios jūros gėrybės yra sergančios. Jei galva žalia, viskas su krevete gerai, ji tiesiog maitinosi ypatingos rūšies planktonu. Ir ypač džiaukitės, jei gavote krevetes rudomis galvomis - tai krevetės su ikrais, tad tokių krevečių mėsa labai naudinga.

    Kaip tinkamai gaminti krevetes?

    Jei nupirkote šaldytas, bet ne virtas krevetes su lukštais, tai pirmiausia jas reikia lėtai atšildyti: palaikyti apatinėje šaldytuvo lentynoje, nupilti vandenį ir atšildyti kambario temperatūroje. Virti tokias krevetes reikia panardinant jas į verdantį pasūdytą vandenį ir paverdant 5-10 minučių nuo pakartotinio vandens užvirimo. Laikas priklauso nuo krevečių dydžio. Krevetės yra išvirusios kai pasidaro oranžinės ir pakyla į paviršių. Jei pervirsite, jų mėsa taps kieta. Dažnai į vandenį dedama prieskonių, todėl išvirtas krevetes, nukėlus jas nuo viryklės, galite palikti dar 10-15 minučių sultinyje- taip jos bus sultingesnės. Atšildytas krevetes galite gaminti ir garuose, tokiu būdu jų mėsa tampa švelnesnė ir išlaiko daugiau maistinių medžiagų, o ir gaminimas užtruks vos 4-5 minutes garų puode.

    Jei pas jus virtos šaldytos neluptos krevetės, tai užtektų po atšildymo palaikyti jas verdančiame vandenyje 1-5 minutes (tikslią trukmę kiekvienas šiuo atveju dažniausiai pasirenka iš patirties), nes tokios krevetės prieš užšaldymą jau yra išvirtos ir paruoštos vartojimui. Tačiau, jei jas perkatės sveriamas, o ne supakuotas, pakartotinis trumpas jų apdorojimas yra rekomenduojamas stengiantis išvengti žarnyno problemų, o ne dėl būtinybės. Kai kurie apsiriboja tuo, kad krevetes sudeda į kiaurasamtį ir užpila verdančiu vandeniu. Kitas variantas- įdėti krevetes į jau gerai įkaitintą vandenį su prieskoniais, užvirinti ir nedelsiant nukelti nuo ugnies.

    Na, o jei jūsų krevetės nuluptos (dar vadinamos kokteilinėmis krevetėmis), jos yra paruoštos valgyti iškart, todėl jas tiesiog reikia atitirpinti (taip, kaip minėjome aukščiau) ir praplauti virintu vandeniu. Tokiu būdu išsaugosite krevečių skonį. Jei turite mažai laiko, galite perlieti tokias užšaldytas krevetes verdančiu vandeniu arba tiesiog keletą sekundžių panardinti jas į verdantį vandenį (bet nevirti). Nuluptas krevetes galima greitai apkepti 3-4 min. keptuvėje ant augalinio aliejaus ar ghi sviesto su česnaku. Jos taip pat puikiai tinka kepti orkaitėje, griliuje ar ant grotelių.

    Ir dar keli bendri trumpi patarimai:

    • Jei neluptas krevetes verdate salotoms, verta iškart po ištraukimo iš puodo panardinti jas į šaltą vandenį – taip jas bus lengviau valyti.
    • Didelėse krevetėse nepamirškite pašalinti tamsios žarnos, kad nesugadintumėte skonio.
    • Jums reikia nulupti krevetes prieš virimą? Tą geriausia padaryti prieš joms visiškai atšylant, nes taip jos lengviau lupsis.
    • Neišmeskite krevečių lukštų - iš jų galima paruošti gerą sultinį krevečių sriubai ar padažą.
  • Prenumeruok ir nepraleisk naujienų!

    Naujienlaiškio prenumerata

Ar Jums jau yra 20 metų?
Taip Ne